- rokuoti
- 1 ×rokúoti, -úoja, -ãvo (plg. brus. paxaвaць, l. rachować) 1. intr. H, R, Sut, K, M aritmetiškai spręsti, skaičiuoti: Jis labai ilgai rokúoja Ūd. Rokãvo ans dikčiai gerai Kv. Jei nemoki rokuot, tai kiaušinių turgun nevežk Lš. Nemokąs nei rašyt, nei rokuot BsPI63. | refl. K. ║ tr., intr. dedant vienetą prie vieneto, gauti sumą, skaičiuoti: Rokúoja jis, kiek išleido pinigų kelė[je] J. Senis rokúo[ja], kiek už ką gavęs Kv. Gaspadinė ant pirštų ėmė rokúoti dienas [, kiek liko iki švenčių] Krtn. O kaip seneliai rokãvo metus, neatsimena Pšl. Rokãvo rokãvo [vaikus] ir vardo nebežino mažosios Slm. Mūsų išmintėlė šimtužius rokavo KlvD210. | refl.: Afrikoje iš viso žmonių rokuojas apie 210 milijonų rš. 2. tr. Slm minėti, išskaičiuoti kiek ko buvus: Ir ėmė jis vargus rokúoti Šr. Nemalonu su tokiu žmogum, kuris tau ant kiekvieno žingsnio pernykščius griekus rokúoja Snt. O šioj alksnynėj gegutė kukavo, tartum savo vargus medžiam rokãvo Kp. Ar bėdas savo rokuoji? Ko teip smūtniai labai giedi? A.Strazd. Gegužėlė, ko kukuoji, ar bėdas svieto rokúoji? JD138. Man, jaunam berneliui, vargelį rokavo LTR(Lš). | refl.: Šešisdešimt ir kokių keturių [metų] rokuojas N. 3. intr. nustatyti kainą, prašyti parduodant: Kiek rokúoji už kiaušinius? Ūd. Aš tau nerokuosiu brangiai: tegul mano pereis Žem. Nerokuok tiek daug už tą karvę Lnkv. 4. intr. atsiskaityti: O kaip rokuoti pradėjo, atejo jop vienas, kursai skelėjo dešimtį tūkstančių svarų VlnE124. | refl.: Togdėl prilyginta yra dangaus karalystė nekuriamui karaliui, kursai norėjo rokuotis su tarnais savo Ch1Mt18,23. ^ Gyvenkim (gyvenkiam Užv) kaip broliai, rokúokimės (rokúokiamos Užv) kaip žydai Užp, Alv, Dkš, Erž. 5. tr. laikyti kuo esant: Ką piršlys šneka, tai rokuok pusę arba trečią dalį teisybės Žem. Ką rokúoti už grieką KŽ. | refl.: Nors tu vaiskavas, rokuojies karaliaus žmogus, bet ir jis maskolius Žem. Aš rokuojuosi dzūke, mano tėviškė toli Grl. Senas žmogus rokúojas ne darbinykas Kkl. ║ priskirti: Proto netur, dėl to nereik jam (šuniui) grieką rokúoti K.Donel. Abramas tikėjo ponui, ir tatai rokavo jis jiem ant teisybės BB1Moz15,2. 6. intr. N, Trg, Igl būti kokios nuomonės, manyti: Aš rokúoju, kad tu stropus būsi KII324. Aš nerokavaũ, kad grįšiu namo [iš karo] Strn. Ką tu sau rokúoji?! Jo gryna ranka nepaimsi Alv. Kaip tu rokúoji, ar verta ten eiti? Lž. Aš rokúoju – tas giminė, kas geras žmogus Šln. 7. refl. vadintis: Čia rokúojas Gintarai Dl. Miškas rokúojasi Labūnavos miškas Jsv. 8. refl. praes. 3 prs. modal. vadinasi: Jų bernas, rokuojas, nieko nenori dirbti An. Tai išduodavo žymelę, kad, rokúojasi, tau valnia pjauti kiaulę Všk. \ rokuoti; antrokuoti; aprokuoti; atrokuoti; įrokuoti; išrokuoti; nurokuoti; parokuoti; perrokuoti; prirokuoti; surokuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.